Kokia klausimo esmė?
Prognozuojama, kad iki 2030 m. 55–64 metų darbuotojai daugumoje Europos šalių sudarys 30 proc. ar daugiau visos darbo jėgos. Pensinis amžius daugelyje valstybių narių didėja,tikėtina, kad daugumos darbuotojų profesinis gyvenimas ilgės. Todėl būtina stengtis užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas visą profesinį gyvenimą.
Strategijoje „Europa 2020“ nurodyta, kad demografiniai pokyčiai yra vienas iš pagrindinių Europai kylančių iššūkių. Siekdama spręsti šį uždavinį, Europos Sąjunga (ES) parengė 2014–2020 m. darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą, kurioje nustatytos priemonės gerajai patirčiai skatinti ir gerinti visų darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) sąlygas.
Dėl darbo jėgos senėjimo įvairių iššūkių kyla visiems DSS valdymo procese dalyvaujantiems asmenims:
- ilgesnis profesinis gyvenimas gali lemti ilgesnį rizikos veiksnių poveikį;
- vis daugiau darbuotojų turės lėtinių sveikatos problemų ir specialių poreikių;
- tam tikri pavojai vyresniems darbuotojams gali kelti didesnę grėsmę;
- būtina atsižvelgti į didelį su darbu susijusių sveikatos problemų paplitimą tam tikruose sektoriuose ir darbo vietose, kuriose patiriamas didelis fizinis ir (arba) psichinis darbo krūvis, dirbamas rankinis darbas arba nustatomos neįprastos darbo valandos;
- vis svarbesni tokie dalykai kaip negalios prevencija, reabilitacija ir grįžimas į darbą;
- visuomenės lygmeniu būtina spręsti diskriminacijos dėl amžiaus problemą.