Galimybės ir rizika
Didėjantis ekonomikos skaitmeninimas ir skaitmeninių technologijų naudojimas darbo vietoje suteikia galimybių darbuotojams ir darbdaviams, įskaitant naujas galimybes gerinti DSS:
- dėl automatizavimo pasikartojančios, imlios darbui ir nesaugios užduotys perduodamos mašinoms;
- robotika ir DI padeda darbuotojams, dirbantiems pavojingoje darbo aplinkoje, ir juos pakeičia;
- skaitmeninės technologijos ir našumą didinančios technologijos (pvz., egzoskeletai) pagerina nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų, pavyzdžiui, neįgalių darbuotojų, migrantų ar darbuotojų, esančių vietovėse, kuriose yra ribotos galimybės įsidarbinti, galimybes patekti į darbo rinką;
- geresnė stebėsena pasitelkiant didžiuosius duomenis leidžia laiku imtis veiksmingesnių intervencinių priemonių;
- geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, lankstumas ir savarankiškumas, kuriuos patiria darbuotojai, galintys dirbti iš namų.
EU-OSHA 2022 m. atliktos apklausos „DSS pulsas“ duomenys rodo, kad skaitmeninės technologijos naudojamos triukšmui, cheminėms medžiagoms, dulkėms ir dujoms stebėti 19,2 proc. Europos darbuotojų darbo aplinkoje, o 7,4 proc. darbuotojų asmeniškai stebi širdies ritmą, kraujospūdį, laikyseną ir kitus gyvybiškai svarbius rodiklius.
Iš to paties šaltinio duomenų taip pat matyti, kad namuose dirbantys nuotoliniai darbuotojai rečiau patiria klientų, pacientų, mokinių smurtą ar žodinę prievartą arba priekabiavimą ar patyčias: namuose nuotoliniu būdu dirbantys asmenys tik 7,9 proc. atvejų (15,7 proc. visų dirbančių gyventojų) praneša, kad patiria smurtą ar žodinę prievartą, nes dažniausiai dirba darbą, kuriame reikia rečiau bendrauti su trečiosiomis šalimis, o priekabiavimas ir patyčios patiriamos tik 4,4 proc. atvejų (palyginti su 7,3 proc. visų gyventojų), nes socialinė izoliacija (įskaitant kolegas ir viršininkus) šiuo atžvilgiu gali turėti švelninamąjį poveikį. Verta paminėti, kad nuotoliniu būdu namuose dirbantys darbuotojai rečiau nurodo savarankiškumo, įtakos darbo tempui ar darbo procesams trūkumą (14,4 proc.), palyginti su visais dirbančiaisiais.
DSS taip pat kyla problemų ir rizika, susijusi su skaitmeninių technologijų diegimu darbo vietoje:
- skaitmeninė stebėsena, savarankiškumo praradimas, darbo intensyvinimas ir spaudimas atlikti darbą pagal tam tikrą standartą;
- viduriniosios grandies vadovų darbo vietas keičia algoritmai, paskirstantys užduotis darbuotojams ir stebintys jų darbo rezultatus;
- darbo kontrolės praradimas, darbo suskaidymas į labai paprastas užduotis, kurias reikia atlikti tam tikru nustatytu būdu, siauresnis darbo turinys ir darbo kvalifikacijos mažinimas;
- darbuotojų izoliacija, virtualios sąveikos didėjimas ir tarpusavio pagalbos praradimas;
- neteisingi arba nesąžiningi sprendimai dėl darbuotojų, atsirandantys dėl automatizuotų arba pusiau automatizuotų procesų, kuriuose naudojami klaidų turintys duomenys ir (arba) programinė įranga;
- skubinimo ir nuobaudų sistemos bei darbuotojų darbo rezultatų vertinimas;
- neaiški atsakomybė už DSS ir neaiškus esamos DSS reglamentavimo sistemos taikymas;
- mobilumas, lankstumas, prieinamumas visą parą kasdien ir ribų tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo panaikinimas.
EU-OSHA 2019 m. atliktoje ESENER apklausoje pateikta įrodymų, kad dažnesnis skaitmeninių technologijų naudojimas darbo vietoje yra susijęs su psichosocialine rizika, pavyzdžiui, trumpi terminai, prasta komunikacija ar bendradarbiavimas, nesaugumas darbe, ilgos pamainos ar nereguliarios darbo valandos.
Taip pat ES-OSHA 2022 m. atliktos apklausos „DSS pulsas“, kurioje dalyvavo darbuotojai, respondentai teigia, kad dėl skaitmeninių technologijų jie dirba pavieniui (44 proc.), taip pat jos prisideda prie didesnio jų stebėjimo darbe (37 proc.), dėl šių technologijų sumažėja jų savarankiškumas darbe (19 proc.), jos nulemia darbo spartą ar tempą (52 proc.) ir dėl jų padidėja darbuotojų darbo krūvis (33 proc.).
Be to, EU-OSHA 2022 m. apklausos „DSS pulsas“ duomenys rodo, kad nuotoliniu būdu namuose dirbantys darbuotojai dažniau nei visi dirbantieji nurodo padidėjusį darbo krūvį (33,2 proc.), skaitmeninių technologijų nulemtą darbo spartą ar tempą (61,2 proc.), socialinę izoliaciją (56,8 proc.) ir didelį laiko spaudimą ar per didelį darbo krūvį (46,9 proc.).